LTKATALOGAS

Žemės ūkio ministerijoje įvyko Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos posėdis. Jame buvo aptarti augalų veislių tyrimo stotyse 2007–2009 m. atliktų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų įvairių rūšių žemės ūkio augalų veislių tyrimo duomenys bei priimti sprendimai dėl naujų, minėtuose tyrimuose geriausiai pasirodžiusių augalų veislių įrašymo į kasmet tikslinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

 
Į sąrašą – tik po griežtos atrankos 
  Nacionalinis augalų veislių sąrašas skirtas veislinės dauginamosios medžiagos augintojams, ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams,

Lietuvos gyventojai vis labiau vertina kokybiško, sveiko, natūralaus maisto privalumus.

Žaliava išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams (IKP) auginama toli nuo taršos šaltinių, ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų kiekis, naudojimo dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai. Produktai yra sertifikuojami, jų atitiktis nustatytiems reikalavimams prižiūrima nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. IKP gamyba kontroliuojama visuose jos etapuose.
  Vartotojui lengva atpažinti tokius produktus, nes jie žymimi specialiu ženklu „Kokybė“. Šis išskirtinę gaminių kokybę pažymintis ženklas garantuoja produkto išskirtinumą, specifiškumą ir yra lyg savitas tam tikros šalies kokybės ir kultūros atspindys.
  Tačiau IKP pasiūla dar nėra pakankamai didelė, nes juos užauginti ar pagaminti dėl papildomų gamybos ir kontrolės reikalavimų yra gana brangu. Nuo šiol situacija turėtų keistis, nes ūkininkai jau gali gauti paramą pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Priemone siekiama gerinti produktų kokybę ir rinkodarą, remiant dalyvavimą maisto kokybės schemose, sudaryti galimybę ūkininkams gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėti maisto gamybos tradicijas bei pateikti vartotojams įvairų kokybišką maistą. Naująją priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė LIUBECKIENĖ.

Kam ir kokio dydžio parama gali būti teikiama?
Didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 358 litų (3000 eurų) per metus. Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.
  Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.
  Galimi pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys IKP gamyba ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įsiregistravę Žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais,  turintys galiojantį sertifikavimo įstaigos, kuriai Žemės ūkio ministro įsakymu leista sertifikuoti IKP (šiuo metu yra pripažinta VŠĮ „Ekoagros“), išduotą sertifikatą, liudijantį, kad produktai ir (ar) gamybos procesas atitinka IKP specifikacijose nustatytus reikalavimus.
  Pažymėtina, kad  parama teikiama gaminantiesiems ar auginantiesiems tik žmonėms vartoti skirtus produktus: paukštieną, mėsą, pieną, sūrius, miltus, kruopas, burokėlius, ridikėlius, salotas, kopūstus, žiedinius kopūstus, svogūnus, česnakus, morkas, pomidorus, agurkus, saldžiąsias paprikas, bulves, obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias, avietes, braškes, serbentus, medų bei bičių produktus (duoną, žiedadulkes) ir jų mišinius, atitinkančius žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ reikalavimus.

Kokios išlaidos kompensuojamos paramos gavėjams?
Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos,  padarytos nuo 2008 m. gruodžio 23 d.  Pagal priemonę remiamos IKP sertifikavimo išlaidos, kontrolės (sertifikato galiojimo metu atliekamų patikrų) išlaidos, apmokėjimas už tyrimus, numatytus IKP specifikacijose .
  Vieną kartą t.y. pirmaisiais metais pareiškėjui pateikusiam paramos paraišką pagal minėtą priemonę, kompensuojamos leidimą sertifikuoti IKP turinčios sertifikavimo įstaigos imamo registracijos mokesčio išlaidos; įsitraukimo į IKP gamybą išlaidos: kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas, bet ne daugiau kaip 300 Lt; IKP ženklo „Kokybė“, etiketės bei prekinės pakuotės su ženklu  spausdinimo bei  gamybos išlaidos, bet ne daugiau kaip 4000 Lt; IKP etiketės bei prekinės  pakuotės dizaino sukūrimas, bet ne daugiau kaip 2500 Lt; vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimas ir spausdinimas, bet ne daugiau kaip 2000 Lt bei  IKP gamintojams, sudarius   gamintojų organizaciją (asociaciją, ar kitos formos gamintojų grupę) - metinis nario įnašas už dalyvavimą IKP gamintojų organizacijoje, bet ne daugiau kaip 500 Lt.
  Netinkamos finansuoti išlaidos yra pridėtinės vertės mokestis,  kurį paramos gavėjas turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti.
  Šios priemonės remiamoms veikloms taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Pagal šį būdą paramos gavėjas išlaidas apmoka savo lėšomis ir pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai mokėjimo prašymą jo priede deklaruoja padarytas ir apmokėtas tinkamomis pripažįstamas išlaidas, pridėdamas jų pagrindimo ir  apmokėjimo įrodymo dokumentus.

Paraiškas pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ galima teikti nuo š.m. vasario 1 d.

2010-02-22
Žemės ūkio ministerijos informacija

Lietuvos gyventojai mano, kad pagrindinė kaimo problema sunkmečiu yra nedarbas, rodo reprezentatyvi apklausa atlikta Žemės ūkio ministerijos užsakymu.

Tikimasi, kad šią ir kitas problemas padės spręsti prasidėjęs projektas „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, kuriam įgyvendinti  skirta virš 30 mln. litų  Europos socialinio fondo (ESF) lėšų.
 Šio projekto įgyvendinimo metu 11 tūkst. kaimo gyventojų iš visos Lietuvos bus nemokamai konsultuojami ir mokomi verslo organizavimo, rinkodaros, buhalterinės apskaitos, dirbti kompiuteriu,