Ūkininkai gali uždirbti net ir iš mėšlo Spausdinti
Žemės ūkis, agrotechnika, paslaugos
Vokietijoje biodujų jėgainių suskaičiuojama daugiau nei 8000. Ir tai nestebina – perdirbtos žemės ūkio atliekos atneša trigubą naudą: leidžia išlaikyti švarią aplinką, tampa puikia trąša ir dar tai galimybė užsidirbti papildomai. Lietuvoje jau kurį laiką šioje srityje jaučiamas sujudimas. Ypač dabar, kai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) biodujų jėgainėms įsirengti ūkininkai gali gauti finansinę paramą.  
 
 

Švenčionių rajone daugiau nei 2,5 tūkst. ha šeimos ekologinį augalininkystės ūkį prižiūrintis Darius Pošiūnas – vienas tų Lietuvos ūkininkų, svajojančių apie nuosavą biodujų jėgainę. Ir nors šiuo metu jo paraiška tik vertinimo stadijoje, ūkininkas jau skaičiuoja būsimą naudą. 
Realius biodujų jėgainės nešamus vaisius keletą metų raško įmonės „Modus energija“ atstovai – jų įrengtos biodujų jėgainės viena maksimalios veiklos valanda galėtų aprūpinti elektra ir šiluma 500 namų.  

Ryžtu uždegė tėvas
D. Pošiūno šeima augalininkyste užsiima jau 20 metų. „Tėvas ūkininkauti pradėjo dar 1988-taisiais. Per tiek metų į šią veiklą įsitraukėme visa šeima. Stengiamės ūkį puoselėti, mums labai svarbi aplinkai draugiška veikla, todėl visas mūsų ūkis yra ekologinis – ir taip jau dvidešimtmetį. Tikime, jog ir gamtai geriau, o ir vaikams po savęs norisi palikti kuo švaresnę aplinką“, – sako D. Pošiūnas.

Būtent didelis noras prisidėti prie aplinkosauginių tikslų Pošiūnus paskatino teikti ir KPP paraišką. D. Pošiūnas juokiasi, kad šią idėją, kaip ir apie žemdirbystę, pasigavo jo tėvas. Be to, didele paskata tapo ūkyje apsilankę svečiai iš Vokietijos, išreiškę nuostabą, kaip tokiame dideliame ūkyje nėra biodujų jėgainės. Todėl, kai tik atsirado galimybė gauti paramą, Pošiūnams jokių dvejonių neliko. 

Ūkininkas įsitikinęs, kad biodujų jėgainė ne tik užtikrintų energetinę nepriklausomybę, bet dar ir gamintų trąšas ūkio javams. „Tai dar vienas didelis biodujų jėgainės pliusas. Ekologinius laukus juk reikia kažkuo tręšti, o perdirbtas mėšlas ar kitos organinės atliekos tam puikiai tinka – jas daug lengviau įsisavina augalai, tokios trąšos yra be piktžolių, perdirbtas mėšlas nekenkia aplinkai, o be to, dar yra ir bekvapis – nereikės klausytis kaimynų skundų“, – juokauja D. Pošiūnas.  

Investuoti brangu, bet verta
Tytuvėnuose, šalia kiaulių komplekso, jau dvejus metus veikia biodujų jėgainė, priklausanti AB „Modus energija“. Pasak įmonės eksploatacijos skyriaus vedėjo Dainiaus Petkevičiaus, biodujų jėgainės veikimo principas labai paprastas: „Jeigu reikėtų šį procesą nusakyti vienu sakiniu, jis skambėtų taip – tai paprasčiausias puvimo procesas, lygiai toks pats, koks vyksta gamtoje, tik tiek, jog čia pasitelkiamos technologijos. O  aiškinant smulkiau, procesas yra toks: į įrenginį paduodama skysta žaliava – organinės atliekos, jos kaupiamos rezervuare, iš kurio specialiu siurbliu, kartu su fermentatoriais, yra reguliariai dozuojamos į bioreaktorių. Jame ir vyksta biodujų gamybos procesas. O paskutinė jo stotelė – kogeneracinis įrenginys. Čia pagamintos dujos paverčiamos elektros ir šilumos energija.“ Įmonės įrengta biodujų jėgainėje per dieną perdirba iki 70 t atliekų.

Biodujų jėgainė – brangus projektas. Galbūt dėl to Lietuvoje jų ir nėra daug. Tačiau D. Petkevičius užtikrina, kad turint pakankamai organinių atliekų, investuoti verta, o investicijos atsiperka per 5–7 metus. „Žinoma, vienam ūkininkui įsirengti nuosavą biodujų jėgainę reikia labai daug lėšų, nes statyti mažą jėgainę neapsimoka – kad ji būtų naudinga, turi būti ne mažesnio nei 500 kWh galingumo. Todėl parama pagal KPP labai vertinga. Naudinga ir tai, kad vieną paraišką gali teikti keli susikooperavę ūkininkai – taip dar geriau: individualios investicijos kiekvienam ūkininkui bus mažesnės, lengviau užtikrinti reikiamą atliekų kiekį, o nauda džiaugsis ne vienas ūkis“, – įžvalgomis dalijasi D. Petkevičius.

Informacija apie paramą
Parama biodujų jėgainėms įsirengti suteikiama pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“. Maksimali galima suma vienam pareiškėjui siekia net 1,6 mln. Eur, o paramos intensyvumas – 60 proc.

Paraiškos pagal šią KPP priemonę bus priimamos nuo š. m. rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d., tad dar yra pakankamai laiko paraiškai parengti.

Daugiau informacijos apie KPP ir pagal ją skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt). 
 
 
2017.06.05 
LR žemės ūkio ministerijos inf.