LTkatalogas

Reklaminis skydelis
Mikrobiologinių preparatų nauda Spausdinti
Žemės ūkis, agrotechnika, paslaugos
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) 2017 – ųjų rudenį pradėjo įgyvendinti vienerių metų projektą „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai. Šiuo metu vyksta pagal projektą numatyti paskutiniai seminarai, lauko dienos, ūkininkų grupių susitikimai.
 
 

Mintimis apie šio projekto įgyvendinimą dalinasi ŽŪR konsultantė dr. Edita KARBAUSKIENĖ.
Nuomonę išsakė ir šį projektą įgyvendinanti Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Asta RAMAŠKEVIČIENĖ bei du projekte dalyvaujantys ūkininkai: prieniškis Vytautas RAČICKAS bei pasvalietis Darius MORKŪNAS.

Nors ŽŪR tinklapyje nuolat pateikiama informacija apie šį labai įdomų ir ūkininkams svarbų projektą, tačiau pabandykime apibendrinti, pažvelkime išsamiau. Kuo šis projektas ypatingas?
Vystant šiuolaikines žemės ūkio biotechnologijas vis dažniau naudojami įvairūs bakteriniai preparatai, fiksuojantys azotą iš atmosferos, skaidantys organines medžiagas, gerinantys maisto medžiagų pasisavinimą, valantys dirvožemį nuo toksinų ir pan. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje rinkoje atsirado įvairūs, ankštinėms kultūroms skirti, ir universalūs, preparatai, pavyzdžiui, nitrogenai, nitrobakterinai, azotogenai ir kt., kurie naudojami sėkloms apdoroti. Biologinių preparatų, t.y. probiotinių mikroorganizmų, panaudojimas plinta daugelyje šalių, o ypač ten, kur atsiranda poreikis turėti ekologiškus produktus. Nors dažniausiai šiuos produktus naudoja javų augintojai, tačiau pastaruoju metu juos plačiai pradėjo taikyti ir sodininkai bei daržininkai, kaip priemones, turinčias didesnį ekonominį efektyvumą. Lietuvoje mokslininkai šiuos preparatus iki šiol dažniau tyrė augalininkystės sektoriuje. Mes, įgyvendindami projektą, siekiame biotechnologijas taikyti daržininkystės sektorių – tiek įprastinėms gamybos technologijoms, tiek taikant išimtinai tik aplinkai saugias ekologinės ir tausojančias aplinką.

Ar jau galime kalbėti apie mikrobiologinių trąšų įtaką?
Rinkoje daugėja specialiųjų mikrobiologinių trąšų, savo sudėtyje turinčių įvairių bakterijų ir mikrogrybų kompozicijų, kurių dėka stiprinama augalų šaknų sistema, spartinamas fotosintezės procesas, didinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams, gerinama dirvožemio struktūra, stiprinama augalo imuninė sistema, sumažinamas patogeninių mikroorganizmų skaičius augalo šaknų zonoje, pagerinamas organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesas, padidinamas maisto medžiagų pasisavinimo koeficientas, o ypač fosforo junginių mažiau našiuose dirvožemiuose. Dalis šių produktų sertifikuota ekologinės gamybos ūkiams.

Mikrobiologiniai preparatai savo sudėtyje turi pieno rūgšties bakterijas, fotosintezės bakterijas (PNSB), aktinomicetus, mikrogrybus, mieles. Šių mikroorganizmų visuma turi efektyvias detoksikacines, antioksidacines ir antientropines savybes. Šios savybės yra veiksmingos, iš naujo auginant didelę naudingų mikroorganizmų grupę užterštose arba išbalansuotose aplinkose, tokiose kaip nederlingi dirvožemiai.

Taigi kokių tikslų siekiate vykdydami šį projektą?
Projekto pagrindinis tikslas – sujungus konsultavimo ir žemės ūkio veiklos subjektų žinias, galimybes ir patirtį bei mokslo pažangą atlikti parodomuosius bandymus, sprendžiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos dirbamoje žemėje, dirvožemio biologinio aktyvumo mažėjimo, mitybos elementų balanso atstatymo problemas bei skatinti integruotų augalų apsaugos produktų naudojimo sistemos diegimą skirtingo intensyvumo daržininkystės ūkiuose (intensyvios gamybos ir ūkiuose sertifikuotuose pagal nacionalinės kokybės produktų ir ekologinės gamybos reikalavimus): mažiau palankiose ir palankiose ūkininkauti vietovėse, panaudojant inovatyvius mikrobiologinius preparatus daržovių produkcijos derlingumo stabilumui užtikrinti, kokybei pagerinti, gaminamos produkcijos savikainai sumažinti,  kartu atkuriant, saugant ir pagerinant dirvožemio ekosistemą.

Specialusis tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių  gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Kokie ūkiai ir ūkininkai dalyvauja projekte?
Projekte sutikimus dalyvauti pasirašė 30 daržininkystės veikla užsiimančių ūkininkų, kurie yra suskirstyti į penkias grupes po šešis ūkininkus. Kiekvienoje grupėje ūkiai atrinkti pagal ūkio dirvožemines sąlygas bei gamybos intensyvumą. Atsižvelgiant į tai turime ekologinės gamybos ūkių 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ūkių sertifikuotų pagal nacionalinės kokybės produktų specifikacijas 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei intensyvios gamybos ūkių grupę palankiose ūkininkauti vietovėse. Kiekvienoje grupėje du ūkiai buvo atrinkti parodomųjų bandymų įrengimui. Sutikusių įrengti parodomuosius bandymus ūkių sąraše pažįstamos žemdirbiams ūkininkų pavardės – Darius ir Vitalija Morkūnai, Povilas ir Saulius Dambrauskai, Ieva Stragyte, Gytis Petrovičius, Povilas Žolynas, Gintaras Aganauskas, Vytautas Račickas, UAB „Auga Luganta“.

Ką ūkininkai sužino grupių susitikimuose?  
Mokslininkai ūkininkams pateikia paskutinius tyrimų rezultatus, matavimų duomenis, vertindami pasėlių sveikatingumą, išsivystymą, ieškodami vizualinių skirtumų tarp kontrolinių ir apdorotų produktais laukelių, apžiūrime parodomųjų bandymų laukus. Vertiname ūkininkų taikomas bulvių ir svogūnų auginimo technologijas ir technines galimybes projekte naudojamų preparatų naudojimui.

Taigi projektas jau artėja prie finišo.
Neužilgo imsime ankstyvųjų bulvių ir svogūnų derlių. Laukia paskutinės trys lauko dienos, kurios bus organizuojamos derliaus nuėmimo metu ir ūkininkai galės susidaryti pirmą, bet dar ne galutinę nuomonę – kokią įtaką derliui padarė mūsų naudoti produktai. Projekto rezultatų sklaidai skirtinguose Lietuvos regionuose suorganizuosime seminarus, kuriuose pristatysime projekto vykdymo eigą, ūkininkų išaugintos svogūnų ir bulvių produkcijos kokybinius ir kiekybinius rodiklius bei ekonominę šio projekto naudą. Galiausiai Žemės ūkio rūmuose surengsime švietėjišką konferenciją, kurios metu pristatysime bendrus rezultatus iš parodomųjų bandymų duomenų.

Atlikote daug ir kruopštaus, daugeliui nematomo darbo. Trumpai papasakokite apie visą projekto eigą.
Pirmiausia reikėjo atrinkti kiekvieno ūkio vykdančio parodomuosius bandymus laukus šiam projektui įgyvendinti atsižvelgiant į lauko dislokacinę vietą, mikroreljefą ir užmirkimą, dirvožemio agrochemines savybes ir granuliometrinę sudėtį. Ūkininkų geranoriškumo dėka buvo techniškai ir technologiškai suderinti produktų panaudojimo aspektai. Vyko susitikimai su skirtingais mikrobiologinių preparatų Lietuvos rinkai tiekėjais – atrinkome keturis mikrobiologinius produktus, kurie pagaminti Vakarų ir Rytų šalyse bei Lietuvoje. Po to – daržovių sodinimas: svogūnų sėjinukų ir bulvių gumbų apvėlimas biologiniais preparatais, praturtintų dirvožemio mikroorganizmais. Vėliau – pasėlių priežiūra, ir mikrobiologinių preparatų panaudojimas vegetacijos metu, atliekant purškimus skirtinguose išsivystymo tarpsniuose.  Vegetacijos metu buvo  nustatomas dirvožemio biologinis aktyvumas (CO2 matavimas), matuojamas lapų fotosintetinis potencialas, lapų ir šaknų plotas, antžeminės dalies ir šaknų masė. Kas 10-15 dienų nuo sudygimo buvo vykdomas užsikrėtimo ligomis ir kenkėjų išplitimo stebėjimas bei fiksavimas. Ir galiausiai atėjo laikas derlių nuimti – nuimtą derlių pasversime, apskaičiuosime derlingumą bei ištirsime kokybinius parametrus. Reikės parengti bandymo eigos ataskaitą, parengti metodines rekomendacijas galutiniams naudos gavėjams.

Ar galime prognozuoti rezultatus? Kiek įtakos parodomiesiems bandymams darė išskirtinės meteorologinės sąlygos?
Kaip jau minėjau, grupėse aptariame kai kuriuos rezultatus, tačiau daryti išvadas dar sunku, nors jau turime labai daug duomenų. Vieni produktai išsiskiria iš kitų, tačiau dar palaukime galutinių ir gerokai tikslesnių išvadų. Galiu pasakyti, kad itin didelių, stulbinančių rezultatų nėra, nors tokių ir nesitikėjome. Ir negali tokių būti. Tikimės, kad santykinai geresnius rezultatus gausime mažiau derlingose žemėse. Sausros įtaka akivaizdi. Kai temperatūra siekė apie 30 laipsnių Celsijaus, reikėjo augalus purkšti, o mikrobiologiniams produktams tai nepalanki aplinkybė. Dėl šios priežasties ir mokslininkams buvo sunkiau dirbti, nes reikėjo kai kuriuos darbus toli provincijoje atlikti labai anksti ryte. Taigi tikslesnius rezultatus žinosime rudenį.

Koks ūkininkų indėlis? Ar jie yra aktyvūs projekto dalyviai, ar pasyvūs stebėtojai?  
Pirmiausiai visiems norėtume padėkoti, kad sutiko skirti laiko ir už pastangas projektui įgyvendinti, kad sutiko sudaryti sąlygas kitiems ūkininkams apsilankyti parodomųjų bandymų laukuose bei pasidalinti savo gamybine patirtimi ir įžvalgomis. Didžiausias jų indėlis – priimant technologinius sprendimus, kaip mikrobiologinius produktus kuo kokybiškiau ir techniškai paprasčiau panaudoti ūkio gamybinėmis sąlygomis palyginti nedideliuose bandymų laukeliuose. Dėkojame už prisiimtą atsakomybę, kad parodomųjų bandymų laukai būtų tinkamai suženklinti, tinkamai paruošti lauko dienoms ir grupių susitikimams. Kai kurie ūkininkai net pavaduodavo mokslininkus atlikdami papildomus purškimus, jeigu dėl ypatingų priežasčių jie negalėdavo numatytą dieną atvykti. Kaip ir tikėjomės, vieni ūkininkai gan su dideliu susidomėjimu, o kiti atsargiai stebi bandymus ir laukia galutinių rezultatų, kurie bus gauti įvertinus skirtingų kompanijų skirtingus produktus. Beje, produktų tiekėjai irgi stebi, kaip jų produktai naudojami ir kokie tarpiniai rezultatai fiksuojami vegetacijos metu.

KOMENTARAI

Doc. dr. Asta Ramaškevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas): „Pastebiu, kad ūkininkai palyginti pasyviai stebi tyrimus. Kodėl? Todėl, kad daugelis ūkininkų nori didesnių pasikeitimų, ne visus domina 10 proc. priedas, tačiau didesnių realiai juk negali būti. Taigi kai kuriems ūkininkams kol kas dar trūksta motyvų, jie neįsiklauso į ne tik pardavėjų, bet net į mokslininkų patarimus. Tačiau kitaip galvoja ūkininkai, kurie pabandė naudoti mikrobiologinius preparatus ir patyrė, kad gali sutaupyti. Taigi kiekvienam reikia beveik įrodyti, kad tai gali būti naudinga. Tačiau tai – ne tik šio projekto veiksnys, taip yra atliekant visus projektus.  Esu įsitikinusi, kad šiuos preparatus reikia naudoti ir net intensyviai, nes tik taip naudojant galima pasiekti geriausių rezultatų. Vienkartinio naudojimo efektas yra minimalus. Tik naudojant ilgiau nei  4-5 metus atsistatys  dirvožemio mikroflora, susireguliuos mikroorganizmai. Tai labai svarbu, nes šiuo metu, deja, dažnai ūkininkaujama alinant dirvožemį. Taip einama link aklavietės“

Vytautas RAČICKAS, ūkininkas (Prienų r.): „Tai, ką girdėjau iš mokslininkų bei specialistų, man patiko. Mano ūkyje bandymai šįmet buvo atliekami svogūnų ir bulvių plotuose. Pirminiai duomenys rodo ir aš savo akimis matau, kad turėčiau gauti 20-30 proc. priedą, lyginant su plotais, kuriuose mikrobiologiniai preparatai nebuvo naudojami. Taigi aš šiuos preparatus naudosiu“.

Darius MORKŪNAS ūkininkas (Pasvalio r.): „Mano ūkyje atliekami bandymai, stebiu, galvoju. Tačiau laukiu konkretesnių duomenų. Vizualiai didelio skirtumo dar nematau, negaliu daryti išvadų, norėčiau, kad jas  padarytų mokslininkai, tyrėjai. Nesinori rašyti šakėmis ant vandens. Apskritai esu linkęs į naujoves, todėl mane sudomino šis projektas. Tikiuosi gerų rezultatų. 20 ha ūkyje auginu burokėlius, kopūstus, morkas ir svogūnus“.

ŽŪR inf.
2018.08.16
 

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis