Apleistas melioracijos griovys nebegadins kraštovaizdžio Spausdinti
Žemės ūkis, agrotechnika, paslaugos
Lietuva yra priskiriama didesnės drėgmės zonai, todėl dirvožemio sausinimas yra būtinas. Daugelis Lietuvos melioracijos griovių yra statyti dar sovietmečiu, bet, tinkamai prižiūrint, juos būtų galima eksploatuoti dar pusę amžiaus. Užtektų sutvarkyti kas 2-3 metus: jei yra galimybė – nupjauti šlaitų žolę, iškirsti krūmus.
 

Nedidelio gyvulininkystės ūkio šeimininkas Rimantas Kubilius iš Utenos rajono, pasėlius ir naudmenas deklaruoja jau beveik 10 metų. Prie įprasto pavasarinio ritualo žmogus jau priprato. Kasmet, prieš pat Jurgines, 67 metų ūkininkas vyksta į seniūniją „sutvarkyti popierių“. Paskui – kitas įprastas ir malonus širdžiai ritualas – veda karves į ganyklas. Tiesa, šiais metais ganymo sezonas dėl gamtos išdaigų atidarytas savaite vėliau.  

Savo ūkio skaičius Rimantas žino mintinai, nes iš esmės nieko ypatingo plotuose per daugelį metų ir nepasikeitė. Turimas plotas iš viso užima 70 ha. Sodyba, daržai, krūmai ir miškai sudaro apie 20 ha, todėl deklaruotiems pasėliams tenka apie 45 – 50 ha. Ūkininko šeima laiko 3 –5 ožkų būrį „dėl savęs“, o iš 15 – 20 galvijų bandos primelžiamą pieną ir prieauglį parduoda pastoviems supirkėjams už rinkos kainą. Grūdinėms kultūroms auginti ūkininko žemė per prasta, todėl jis kviečių plotų deklaruoja nedaug. Didelę turimų plotų dalį Rimantas deklaruoja kaip ganyklas ir kaip šienaujamas pievas pašarams gaminti. Visus deklaruojamus plotus nupjauna, arba nugano.   

Melioracijos grioviai buvo virtę brūzgynais

Smulkiu ūkininku save vadinantis Rimantas sako, kad greta pensijos ES išmokos – labai svarbi pajamų dalis kaimo žmogui. Be šeimininko ir jo žmonos, ūkyje padeda keli artimi giminaičiai iš gretimo kaimo, o vasarą prisijungia  vaikai, atvykstantys su šeimomis iš miestų čia vasaroti. Tik, deja, be dviejų suaugusių anūkų, kurie jau emigravę. „Karvės – mano gyvenimo būdas. Labai didelės finansinės naudos iš ūkio negaunam, bet ir nebadaujam“, – pasakoja Rimantas.

Kalbėdamas apie deklaruojamus plotus, ūkininkas prisimena, kad didžiausią galvos skausmą jam kėlė iš valstybės numojama dalis, per kurią nusidriekęs dar tarybinio ūkio laikais statytas kelių kilometrų melioracijos griovys. „Kiek pasiekdavau, jį nusišienaudavau, o arčiau vandens palikdavau likimo valiai. Per daugelį metų griovys apaugo aukšta žole ir menkaverčiais krūmais. Akių per daug nebadė, bet ir negražu būdavo palikti. Nors ir labai norėdavau, bet dažniausia laiko neužtekdavo juos visiškai sutvarkyti“, – sako ūkininkas.

Padaugės iššūkių, bet bus tvarka

Ūkininkas prisipažino, kad apie galimybę sutvarkyti tuos pagriovius ir gauti už tai didesnes išmokas jam seniūnijoje sakė dar pernai. „Gal laiko pritrūko, bet kažkaip nepaklausiau. Šiemet pats pasidomėjau Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KPP) priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir supratau, kad turiu galimybę gauti didesnes išmokas, jei iki galo sutvarkysiu tuos bjauriai apžėlusius šlaitus.“ Rimantui pavyko deklaruoti beveik 6 ha pagal šios priemonės veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, kai nušienauta žolė išvežama.

Rimantas prisipažįsta, jog vasarą jam ir jo šeimai dėl melioracijos griovių tvarkymo darbų truputį padaugės. „Panaudosime kelis ilguosius savaitgalius, suvažiuos vaikų šeimos, pakviesiu kelis kaimynus, nes vienas, net ir su gera technika, šio darbo neįveiksiu, o samdyti „specialistus“ pagal skelbimus laikraštyje – per brangu. Griovio šlaitas pakankamai status, arčiau vandens auga krūmai. Teks imtis kitų tradicinių įrankių: dalgių, trimerių. Paskui, ką nupjausim, reikės dar ir išvežti“, – planuoja R. Kubilius.

Šiemet pasėlių ir naudmenų deklaravimas prasidėjo balandžio 10 d. ir baigsis birželio 6 d. Visi, vėluojantys deklaruoti, šį darbą galės atlikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc. Pildydami deklaracijas, ūkininkai gali kreiptis paramos pagal KPP priemonėje „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, kurioje numatyta 11 veiklų. Įgyvendinant priemonės veiklą, kai nušienauta žolė išvežama, mokama 155 Eur už ha, o kai žolė yra nušienaujama ir paskleidžiama ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha.

Daugiau informacijos apie priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
 
2017.05.25
 
ŽŪM inf.