LTkatalogas

Valstybinės įstaigos, institucijos, organizacijos
Įmonės kurs aukštos pridėtinės vertės produktus, kuriais žada konkuruoti su pasaulio gamintojais Spausdinti

Daugiau kaip 3 milijonai litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skatins Lietuvos įmones investuoti į naujų produktų ir technologijų kūrimą. Parama pagal priemonę „Intelektas LT“ ūkio ministro įsakymu skirta 5 bendrovėms.
 „Ši parama padeda Lietuvos įmonėms investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Tai leidžia įmonėms ne tik plėstis ir dirbti su moderniausiomis technologijomis, bet ir konkuruoti su pasaulyje pripažintais gamintojais“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Skaityti daugiau...
 
Finansinė injekcija biotechnologijų sektoriui Spausdinti

Plečiantis biofarmacijos rinkai atsiranda vis didesnis biotechnologinių tyrimų poreikis. Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės, deja, neturi tinkamai ir pilnai sukomplektuotos, atitinkančios visus tarptautinius standartus biofarmacinių preparatų kūrimo laboratorijos, pajėgios ruošti bei gaminti reikiamos kokybės vaistinius preparatus klinikiniams tyrimams. Dėl šios priežasties Lietuvos mokslininkai neturi galimybių pasinaudoti šalies akademinės bendruomenės sukaupta moksline patirtimi, pritaikyti ją konkrečiuose tyrimuose ir taip plėtoti aukštą pridėtinę vertę turinčius biotechnologinius produktus.

Skaityti daugiau...
 
Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 26,1 procento Spausdinti

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 26,1 procento. Per metus augalininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 62,8 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės – 9 procentais.
  Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango grikiai (3,2 karto), rugiai (2,5 karto), avižos (2,5 karto), vaisiai (96,4 proc.), kvietrugiai (82,6 proc.), bulvės (80,1 proc.), kviečiai (79,6 proc.), daržovės (71,1 proc.), ankštinių augalų grūdai (69,3 proc.), miežiai (63,3 proc.), kukurūzai (56,1 proc.).

Skaityti daugiau...
 
2010 metais kreditų garantijų išduota du kartus daugiau Spausdinti

2010 m. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau – Bendrovė) už kredito įstaigų žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 150,7 mln. Lt kreditų suteikė 415 garantijų už 92,5 mln. Lt.  Už Lietuvos žemės ūkio ir maisto rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus suteikta 46,2 mln. Lt garantijų.  Iš viso per trylika veiklos metų Bendrovė kredito įstaigoms jau suteikė 2,1 mlrd. Lt garantijų už  jų išduotus 2,7 mlrd. Lt kreditų.
 Palyginti su 2009 m., kai buvo išduotos 194 garantijos už 49,2 mln. Lt kreditų,  už žemdirbių, smulkių kaimo verslininkų bei perdirbėjų imtus kreditus, 2010 m. suteikta beveik 2 kartus daugiau garantijų.

Skaityti daugiau...
 
Kaip nuo 2011 m. sausio 1 d. keičiasi socialinio draudimo įmokų tarifas autoriams Spausdinti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. keičiasi socialinio draudimo įmokų tarifai daliai apdraustųjų asmenų. Pavyzdžiui, autoriai, turintys ir darbdavį, ir gaunantys pajamas pagal autorinę sutartį, nuo kitų metų pagal pastarąją mokės viso dydžio socialinio draudimo įmokas. Šis pakeitimas aktualus rašytojams, dailininkams, fotografams, žurnalistams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie sukuria kūrinį ir yra laikomi to kūrinio autoriais. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai didžiajai daliai apdraustųjų nesikeičia. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad baigėsi pereinamasis laikotarpis, kai įmokos buvo sumažintos, nuo 2009 metų į socialinio draudimo sistemą įtrauktoms naujoms asmenų grupėms. Viena tokių asmenų grupių – autoriai.

Skaityti daugiau...
 
Individualiai veiklai – 3 kartus mažesnis pajamų mokestis Spausdinti

Už 2010-uosius ir vėlesnius metus individualia veikla užsiimantys asmenys mokės tris kartus mažesnį gyventojų pajamų mokestį – daugumai veiklos rūšių jis sumažintas nuo 15 proc. iki 5 proc. Toks ženkliai mažesnis mokestis, mokamas metų pabaigoje tik nuo realiai gaunamų pajamų, kai nereikia įregistruoti jokios įmonės – tai daug patrauklesnis būdas nei verslo liudijimas, už kurį reikia mokėti fiksuotą, nuo rezultato nepriklausantį  mokestį. Kartu tai – gera alternatyva individualiai įmonei, kuri yra juridinė forma, likusi iš praeities, kai įmonė tebuvo vienintelis būdas (be verslo liudijimo) imtis verslo. Ši alternatyvi galimybė turėtų paskatinti individualia veikla užsiimančių žmonių iniciatyvumą. Kartu tai paskata ir tiems, kurie norėtų užsiimti tokia veikla, bet dvejoja, nes nežino, kaip seksis.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Paskutinis >>