Kylanti lietuviško gaminio vertė parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ Spausdinti
Pagrindiniai straipsniai
Simboliška, jog švenčiant tėvynės šimtmetį, Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ taip pat švenčia – skaičiuoja jau 10 metus! Todėl paskutinį rugsėjo savaitgalį, 28–30 d., į Žalgirio areną sugužės galybė šalies patriotų: vieni iš solidarumo vietinei produkcijai, kiti iš smalsumo ar praktiškumo. 
 
 
Naujausi šalies gaminiai ir aukso medaliai geriausiems 
Kaip visuomet, paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ sudomina įvairialypiškumu: naujų produktų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos naujovėmis, aprangos ir aksesuarų įvairove, moderniais sprendimais namams ir interjerui. Taip pat lankytojų lauks ir mados kūrėjų erdvė „Mados pasažas“, kur net įnoringiausias vartotojas galės atrasti lietuvių dizainerių vienetinių drabužių ir išskirtinių stiliaus detalių.
Puoselėjant tradicijas, organizuojamas iš anksto paskelbtas „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ pristatomų produktų konkursas dėl geriausiųjų vardo. Laimėtojai bus apdovanojami aukso medaliais ir galės naudotis neįkainojama privilegija – vadinti savo gaminį aukščiausios kokybės standartu. Nugalėtojai bus skelbiami tik parodos atidarymo metu, todėl manoma, jog tai neabejotinai turės įtakos lankytojų pasirinkimui įsigyti tam tikrą produktą. Dalyvio laimėtas medalis reiškia ne tik paskatinimą, bet ir pripažinimą.
Konkurse medaliai bus išdalinti maisto ir gėrimų, tekstilės ir aprangos, kosmetikos, buitinės chemijos bei būsto ir sodo kategorijoms. Produktus atidžiai vertins įvairių valstybinių ir privačių institucijų, asociacijų vadovai, profesoriai ir savo srities žinovai.
 
Duoklė smulkiam verslui, eksporto siekiai
Šiemet didelis dėmesys skiriamas verslių žmonių skatinimui ir padrąsinimui: „Gyvenant didelių ekonominių ir kultūrinių pokyčių sūkuryje, neišvengiamai susiduriama su iššūkiais verslo sektoriuje. Todėl reikia sugebėti tais pokyčiais tinkamai pasinaudoti – sukurti savo verslui naujų galimybių“, – teigia Jonas Guzavičius, Kauno krašto pramoninkų darbdavių asociacijos prezidentas, parodos organizatorių partneris.
Gana dėsninga, jog parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ partneriai rengia debatus tema „Kiek vietos po Lietuvos saule liks smulkiam ir vidutiniam verslui?“. Juose dalyvaus svarbios šaliai asmenybės ir įmonių vadovai: LR ūkio ministras V. Sinkevičius, Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Kauno rajono meras V. Makūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Dr. R. Krušinskas, „Luminor“ banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė, AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius M. Horbačauskas.
Bus aptariamos globalinės ekonomikos kryptys, prekybos karų ir ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka, skaitmenizacija ir darbo rinka, geriausios galimybės verslui, taip pat keliami klausimai, kaip skatinti verslo plėtrą ir investicijas, apžvelgiami veiksniai, kurių reikia, kad smulkusis ir vidutinis verslas imtų klestėti.
Ne vienas verslininkas savo sukurtą produktą trokšta paleisti į platesnius vandenis, tačiau neretai tam pritrūksta ryžto, žinių ar palankių aplinkybių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir juose veikiančio Eksportuotojų klubo, Enterprise Europe Network organizuojamame forume „Kaip lietuviškas prekės ženklas gali tapti pasauliniu?“ bus kalbama, kaip mažos šalies įmonėms įvesti į užsieni rinką savo prekės ženklą ir plėstis. Forumo metu savo srities profesionalai dalinsis patirtimi ir pamokomis, kurios gali būti įgyvendinamos praktiškai.

Socialinio verslo arka
Jubiliejinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ išskirtinumas – įvairovė Lietuvoje veikiančių socialinių verslų, kurie savo gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas pristatys specialioje „Versli Lietuva“ prekybos erdvėje „Socialinio verslo arka“. Net 20 socialinio verslo pavyzdžių kvies parodos lankytojus tapti socialinės ekonomikos dalimi – ne aukojant, o įsigyjant reikiamas prekes prisidėti prie socialinių problemų tokių kaip aplinkosauga, visuomenės sveikata, socialinė atskirtis, bendruomenių užimtumas, lygių galimybių užtikrinimas ir kt. sprendimo.  
„Socialinis verslas kaip ir tradicinis verslas savo kasdienine veikla siekia uždirbti pelną, bet nuo įprasto verslo modelio skiriasi tuo, kad pelną skiria pasirinktai socialinei problemai spręsti. Vakarų šalyse populiarus socialines problemas pajėgus spręsti socialinis verslas pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą – prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir moralinį pasitenkinimą, t.y. žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo“, - sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius. 
Pasak G. Morkūno, Lietuvos socialinio verslo daromas teigiamas poveikis tiesiogiai priklauso nuo socialinio verslo populiarumo bei žinomumo, prie kurio neabejotinai stipriai prisidės ir Ekspozicijų centro suteikta galimybė parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ pristatyti specialią prekybos erdvę „Socialinio verslo arka“. 


www.parodos.ltwww.parodos.lt