Kurėnai jau pasirengę tūkstantmečio ekspedicijai Spausdinti
Pagrindiniai straipsniai

Juodkrantėje startuoja Tūkstantmečio ekspedicija „Bėki, laivuži, maružėlėmis“, kurioje dalyvauja visi penki Lietuvos kurėnai ir trys venterinės valtys.

 

 Tokia įspūdinga ekspedicija Jūrų muziejus pažymi savo 30-metį ir atstovauja Kuršių marių istorinį paveldą „The Tall Ships Race´s“. Iš Juodkrantės muziejaus kurėnas „Süd1“ laikys kursą į Nidą, kur prie ekspedicijos prisijungs „Kuršis“ ir „Oma“.

Šturmuose flotilę papildys didžiausias Lietuvos kurėnas „Baltis“ ir „Šturm“ bei venterinės valtys. Kurėnas „Baltis“, kuris plaukioja Galvės ežere Trakuose, iki Šturmų atkeliaus vilkiku. Visi kurėnai, išskyrus muziejaus, yra privatūs, naudojami komerciniams, pramoginiams tikslams. Tačiau šioje ekspedicijoje jie sutiko dalyvauti nemokamai, taip prisidėdami prie jūrinio paveldo propagavimo. Flotilei vadovaus patyręs muziejaus kurėno kapitonas Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.
 - Gyvosios istorijos projektas „Kurėno sugrįžimas“ prasidėjo prieš devynerius metus, - pasakojo kapitonas. -

 

Pirmaisiais metais Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje įkūrėme kurėno statybos aikštelę kaip ekspozicijos dalį. Po metų pastatėme kurėną ir išplaukėme į pirmąją ekspediciją. O šioji ekspedicija – man jau aštuntoji. Atstovavome Lietuvai “Sail Amsterdam 2005“ - didžiųjų jūrinių burlaivių ir istorinių laivų parade Amsterdamo uoste, surengėme ne vieną tarptautinę ekspediciją po Kuršių marias, pernai plaukėme Lenkijoje Aismarėmis, užpernai – Vokietijoje, Štetino mariomis. Ir kaip ir kiekvienais metais, kartojame tą patį: mūsų tikslas priminti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad esame jūrinė valstybė.
 Rugpjūčio 31 dieną apie 15 valandą, visos aštuonios burinės valtys atplauks į Klaipėdos  piliavietės uostelį. Juos bus galima lankyti, susipažinti su gyvąja Kuršių marių istorija iš pirmų lupų. Jeigu leis galimybės, kurėnai rengs pažintinius išplaukimus lankytojams. Šalia veiks Žvejiškų amatų krantinė, kurioje dirbs du kalviai ir drožėjas.
 Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu „kurėnų“ pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo, pasikeitus gyventojų sudėčiai, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nebereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.
Lietuvos jūrų muziejus pirmasis ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas etnokultūriniam turizmui bei edukacijai. 2001 metais į Kuršių marias buvo nuleistas pirmasis kurėnas. Nuo tada pradėtas vykdyti etnokultūrinis projektas “Kurėno sugrįžimas”, kurio tikslas skatinti visuomenę pažinti, saugoti ir racionaliai panaudoti Kuršių marių baseino regiono etnokultūrinį paveldą.

Lietuvos Jūrų muziejus     www.muziejus.ltwww.muziejus.lt

LTkatalogas