ŠMM ruošia profesinio mokymo tinklą mokymo paslaugų pertvarkai Spausdinti
Mokslo ir švietimo įstaigos, mokymo centrai
Švietimo ir mokslo ministerija, atlikusi išsamią profesinio mokymo analizę, parengė įstaigų tinklo tvarkymo  plano projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad skirtinguose šalies regionuose veikiančių įstaigų teikiamos profesinio mokymo paslaugos atitiktų regionų poreikius ruošiant specialistus, kurių reikia šalies ir vietos darbo rinkai.
 

Šis projektas numato racionalesnį, profesiniam mokymui skiriamų išteklių naudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą. Projektas buvo teikiamas viešam svarstymui profesinio mokymo įstaigoms bei savivaldybėms, vietos bendruomenėms bei įmonėms, verslo asocijuotoms struktūroms, kviečiant pateikti pastabas ir pasiūlymas ar alternatyvius  sprendimus. Gauta 30 pasiūlymų, dėl konkrečių sprendimų toliau bus tariamasi su miestų ir rajonų savivaldybių vadovais.

„Atlikome detalią kiekvieno regiono, kiekvienos profesinio mokymo įstaigos analizę. Neturi būti tokių atvejų, kai mokyklos rengia viešbučių darbuotojus regione, kur net neišvystytas turizmas, arba šalia viena kitos veikia dvi panašaus profilio darbuotojus rengiančios mokyklos. Yra mokyklų, kurių vos 40 proc. absolventų įsidarbina pagal kvalifikaciją. Turime rengti specialistus, kurių reikia darbo rinkai, ir siūlyti rinktis tokias mokymo programas, kurias pabaigę asmenys kuo greičiau įsidarbintų įgytą profesiją atitinkančioje darbo vietoje. Todėl, tvarkydami neefektyviai veikiantį tinklą, profesinį mokymą norime pertvarkyti taip, kad jis tenkintų ir regioninius, ir nacionalinius ūkio poreikius“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pavyzdžiui, Vilniaus regione iš 16 profesinio mokymo įstaigų net 10 mokyklų ruošia virėjus. Tuos pačius specialistus rengia net tame pačiame pastate įsikūrusios įstaigos, pavyzdžiui, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos centras ir Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykla. Panaši situacija susiklosčiusi Trakų rajono mažame miestelyje Aukštadvaryje, kuriame viename pastate įsikūrusios apie 150 mokinių turinti gimnazija ir apie 200 mokinių deklaruojanti profesinė mokykla.

„Mažuose miesteliuose (pvz., Dauguose, Žeimelyje, Vilkijoje) yra ne vienas atvejis, kai šalia viena kitos veikia gimnazija ir profesinė mokykla: ir viena, ir kita teikia vidurinį išsilavinimą, ir konkuruoja dėl tų pačių mokinių, todėl juose veikiančias profesinio mokymo įstaigas siūlome artinti su bendrojo ugdymo mokyklomis“, – apie tinklo pokyčius kalba ministrė.

Pertvarkius profesinio mokymo paslaugų organizavimą, jau baigusieji mažesniuose miestuose veikiančias profesines mokyklas ir įgiję profesinę kvalifikaciją, galės iškart integruotis į vietos darbo rinką arba aukštesnio lygmens kvalifikacijos siekti didesniuose, regioniniuose centruose, aprūpintuose modernia, sudėtinga profesinio mokymo įranga. Didžiuosiuose miestuose veikiančios mokyklos bus maksimaliai specializuotos, kad kelios mokyklos nedubliuotų viena kitos ir būtų sudarytos sąlygos sutelkti kuo aukštesnės kokybės mokymą pagal konkrečiam ūkio sektoriui priskirtinas programas.

Siekiant kuo glaudesnio bendradarbiavimo su verslu ir įgyvendinant nuo 2019 m. sausio 1 d. visa apimtimi įsigaliosiančio Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, 42 biudžetinės įstaigos šiemet bus pertvarkytos į viešąsias, verslo įmonių atstovus kviečiant dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese.

Šalyje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų.Su siūlomu projektu galima susipažinti čia: http://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/profesinis-mokymas/tinklo-pertvarka


2018.03.02
Švietimo ir mokslo ministerijos informacija