Priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas: daugiausia pirmakursių ten, kur specialistų poreikis didžiausias Spausdinti
Mokslo ir švietimo įstaigos, mokymo centrai
Birželio 1 d. prasidėjo bendrasis priėmimas į šalies universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas. Stojantieji šiemet galės pretenduoti į 36 aukštąsias mokyklas  ir 75 profesinio mokymo įstaigas.
 
 
„Planuojant priėmimą į aukštojo ir profesinio mokymo įstaigas, šiemet ypatingas dėmesys buvo teiktas specialistų poreikio duomenų analizei. Profesinių mokyklų atveju šių metų priėmimo planas yra sudarytas taip pat atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių ūkinės ir socialinės plėtros poreikius bei regionų plėtros tarybų siūlymus, – sako Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo ministrė.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Įvertinus „Investuok Lietuvoje“  ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.

Profesiniame mokyme žymiai padidintas priėmimas į gamybos ir perdirbimo mokymo programas (2017 m. buvo priimta 995 mokiniai, šiemet planuojama priimti 1965, t.y. 97 proc. daugiau nei pernai), 60 proc. daugiau nei pernai į socialinės gerovės programas (pernai priimta 472, šiemet numatytos 762 vietos). Daugiau vietų numatyta saugos paslaugų, miškininkystės, informacijos ir ryšio technologijų ir kt. srityse. 

Planuojant priėmimą į profesines mokyklas, didelis dėmesys buvo skiriamas regionų poreikiams: didesni priėmimo skaičiai numatomi tose srityse, kurias regionai išskyrė kaip prioritetines. Pavyzdžiui, Kauno apskrityje įsteigta nemažai naujų gamybos įmonių, dėl to Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau mokinių į inžinerijos, gamybos, verslo ir administravimo paslaugų specialybes, o mažiau – saugos paslaugų, menų programas. Vilniaus regiono profesinio mokymo įstaigos bus pasirengusios priimti daugiau mokinių į inžinerijos, verslo ir administravimo, informacijos ir ryšio technologijų, gamybos, architektūros ir statybos programas. Klaipėdos regione daugiausia vietų bus pasiūlyta inžinerijai ir paslaugoms asmenims. 

Šiemet pirmą kartą stojantieji į profesines mokyklas galės pasinaudoti galimybėmis mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje, tai yra savo lėšomis. Tai gali būti aktualu norintiems patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka daug daugiau, negu yra vietų,  pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą.

Kaip ir pernai, priėmimas vyks centralizuotai per LAMA BPO sistemą. Valstybė finansuos beveik 37 tūkstančių pirmakursių mokslus: 20 tūkst. profesinėse mokyklose ir 16,8 tūkst. aukštosiose: 7,8 tūkst. universitetuose, 9 tūkst. kolegijose.

Pernai į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose priimta 14,5 tūkst. pirmakursių,  profesinėse – apie 19 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
2018.06.01