LTkatalogas

Reklaminis skydelis
Centralizuotas priėmimas profesinį mokymą nukreipė kokybės link Spausdinti
Mokslo ir švietimo įstaigos, mokymo centrai
Šiemet pirmą kartą centralizuotai vykdytas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas užtikrino skaidrumą ir sukūrė prielaidas efektyviau panaudoti profesiniam mokymui skiriamas valstybės biudžeto lėšas. Šiais metais šalies profesinio mokymo įstaigose pradėjo mokytis per 5 tūkst. moksleivių mažiau nei pernai, nes fiktyvaus mokymosi dėl socialinių garantijų ar išmokų siekiantys, tikėtina, nebestojo arba jų įstojo gerokai mažiau.
 
 

Į daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų šiemet priimta per 18,6 tūkst. moksleivių. Daugiausia mokinių sulaukė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune, Šiaulių profesinio rengimo centras, Kauno statybos ir paslaugų mokymo, Alytaus ir Marijampolės profesinio rengimo centrai. 
Nuo regionų centrų nutolusiose vietovėse veikiančios mažesnės mokyklos irgi neliko tuščios.

Priimtųjų mokytis pasirinkimai siekti tam tikros profesinės kvalifikacijos geriau atitiko vietos darbo rinkos poreikius.

„Pakeitus priėmimo procedūrą, jau nebe mokyklos sprendžia, ko mokysis vaikai, o patys mokiniai. Sudarius sąlygas pretenduoti į 5 programas, mokiniai leistiną pasirinkimų skaičių dažniausiai atlikdavo vienos mokyklos siūlomų programų ribose, tačiau galutiniai pasirinkimai yra racionalūs ir gerai atitinka vietos darbo rinkos poreikius. Šiemet mokiniai labiausiai rinkosi inžineriją ir inžinerines profesijas, verslą ir administravimą, architektūrą ir statybą, informacijos ir ryšių technologijas, labai populiarios išliko paslaugų sektoriaus profesijos“, – priėmimo rezultatus apžvelgia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pavyzdžiui, Mažeikiuose matomas didelis suvirintojų profesijos populiarumas, Vilniuje jau keleri metai auga  priėmimas į automechanikos, statybos ir IT srities mokymo programas. Klaipėdoje nepasiteisino investicijos į siuvimo sektoriaus praktinio mokymo infrastruktūrą, kritiškai mažas stojančiųjų skaičius į žemės ūkio sektoriaus praktinio mokymosi centrus Joniškyje, Plungėje ir Marijampolėje. Pasak ministrės, būtinos bendros verslo, savivaldos ir mokymo įstaigų pastangos, siekiant užtikrinti ne tik asmenų pritraukimą įgyti regione trūkstamą profesiją, bet ir specialistų rengimo kokybę bei jo atitikimą vietos darbo rinkos poreikiams.

Priėmimo rezultatai taip pat atskleidė, kad 17,5 proc., arba 3271, priimti mokytis asmenys jau turi profesinę kvalifikaciją ir įstojo mokytis daugiau nei pirmą kartą. Beveik kas trečias (1138) iš šių asmenų siekia trečios ir paskesnės kvalifikacijos. Beveik 12 proc., arba 2328 asmenys, stoja mokytis jau turėdami aukštojo mokslo išsilavinimą. Iš jų beveik 300 – aukštųjų mokyklų magistrai, kiek daugiau nei 500 tebesimoko aukštosiose mokyklose.

„Beveik 85 mln. eurų kasmet kainuojančiai profesinio mokymo sistemai reikia rimtos reanimacijos. Esminių pertvarkų ėmėmės siekdami kuo didesnio šios srities skaidrumo, kad valstybės lėšos daugiau nebebūtų naudojamos neefektyviai. Seimui pateiktos profesinio mokymo įstatymo pataisos, atliekama mokymo programų portfelių ir programų struktūros pertvarka, siekiant pereiti prie kokybiško ir lankstaus modulinio mokymo. Pirmą kartą atliksime profesinio mokymo būklės analizę. Stiprinant profesinį mokymą, svarbu jį subalansuoti su darbo rinkos poreikiais, sukoordinuoti su bendruoju ugdymu ir pakelti šios svarbios mokymo srities prestižą. Lietuvoje 68 proc. abiturientų stoja į aukštąsias  mokyklas, aplenkdami profesinį ugdymą. Europos Sąjungoje šios proporcijos siekia po 50 proc.“, – sako ministrė.


Švietimo ir mokslo ministerijos inf.
2017.09.22
 

REKLAMA

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis